Dalykas: Matracų sezono uždarymas
Nuo: Andriukas dviratukas
Data: 2001 11 13

Formalumai:
Galvų skaičius: apie 20
Diena: Lapkričio 11
Kilometražas: niekingas

(toliau nenaudinga sapalionė, neskaityk - negaišk)

Tai lijo, tai giedrijosi...
Dar aš vėlavau...
kai parlėkiau, tauta, man nieko nesakius, rovė pirmyn... lygtai į traukinį skubėtų... nei atsipusti nei naujokų paverbuoti...

Vos pavysi, ir niekas nekalba...
Tiktai pirmūnų išvaizda išduoda kad niekas nieko nežino...
bet rauna...

O mano žvaigždutė padilo. Tai aš lyg koks asilas besivejantis morkos. Aš link jos... O ji man galinį ratą rodo.

Verkių parką Virginija myli. Ten jau ant storiausios virvės kabojo pripučiamas čiužinys... tfu... matracas... - Na, visai be naudos.
Neatsigulsi gi stačiai! Be to, vėsoka buvo.
Laužas net už 4 metrų... Ir tas vos šildė...

O matracą dar iškėlė per storiausią šaką. - Vėl jokios naudos.
Ir pagarbą atidavė tik po mano žodinio priminimo.

Virginija privertė tautą ralį daryti. - Neva ten kažkokias užduotis ir vėliavėles ant šakų parišo.

Vėl jie išlėkė bastytis tarp medžių.
Aš nevažiuočiau...

Sunku nieko neveikti - ėmė mano antroji galva vėsti.
Laužas vis dar buvo užmaskuotas po puodu ir šakomis.
Virš jo karšta, o šalia... jau antra maikė šala prie antro veido.

Laiko stumti nereikėjo. Jis pats tai darė.

Rolikas matyt neiškentė varžybų įtampos, ar tai buvimo ar nebuvimo, baigė trasą trečias (po manęs ir Olego - o gal jo kitoks vardas?).

Kažkas iš jų išsitraukė parceliuotą pjaustytą kumpį.
Atėjo bomžinis Šuo. Rolikas pasakė, kad pats alkanas.
Gera tarp bendraminčių! Šuo nuėjo tyliai numirti. O gal kviesti Katiną...

Kol Olegas bandė Aistės slidėmis važiuoti ant dviračio, atėjo ir juodas Katinas.
Jis buvo draugiškesnis ir į akis nežiūrėjo.
Mes nepastebėjom kaip vienu kumpiu tapo mažiau. Tai buvo galima spėti tiktai iš to, kad katinas mums atsuko nugarą ir labai rimtai šalinosi. Olegas jį demaskavo.
Kai jį pasivijau prie šiltnamių, pasirodė raudonuojantis, besitabaluojantis gabalas iš už putlių bakenbardų.

Juodukas paspartino sliūkinimą ir - už kampo...
Dirst... O jis mįslingai išgaravo.

Dingti jam tikrai nebuvo kur! Prisiekiu!
- Tiktai ilgas tarpas tarp dviejų sienų.
- Tupikas (aklaviete, išvertus iš Lietuvių kalbos).

Tauta po biškį finišavo.
Man drebėjo sumuštiakas rankoje virš laužo.

Ant žemės buvo išdėliota STOP juosta. - Figūrinio važiavimo trasa.
Greitis nebuvo didelis bet žmogeliai vis tik virsdavo per vairą, arba nusinešdavo trasą šalin.
Taip nebūtu, jei dviratis galėtų vaikščioti žirgu.

Kūnas vėso, todėl teko prisijungti prie Olego, kartu palaikyti merginą sunkiai, ir lėtai vežamą be baudų.
Kai ji statydavo vairą skersai nuspręsti kur ji nori važiuoti buvo galima tiktai pagal STOP juostą darančia 91°C posūkį.
Olegas stūmė pirmyn, o aš įžvelgiau kairįjį manevrą.

Mergina irgi kažką veikė: dėjo koją ant žemės. - Nešvarus žaidimas.

Dulksna plovė tautos vėliavą.
Sulopytas, ir išpūstas, nenaudingas čiužinys liko be dėmesio.

Aš iš ten iškeliavau ankstokai. Kiti tikriausiai irgi nenakvojo.
Nors, kas žino?..
Mes buvome ir išėjome... Ką po savęs palikome?

Laužas kartu su plastikiniais alaus buteliais rusena.
Lapai krenta, ir dengia mūsų pėdas.
Už kalvos išgaravusio katino šmėkla čiaumoja.

Andriukas dūmukas

P.S. Šį laišką - 13,13Lt galite užsisakyti ir e-paštu.
Tereikia atsiųsti savo pinigų, kaimyno pinigų... (kuo daugiau)
Savo vardą, pavardę, ir e-pašto adresą galite man ir nesiųsti.

Nuo: Vika

Pasirodo, kad kai nesimiega, šį tą gauni ir be 13,13 lt